Esu pirties krosnių meistras Valdas Rimavičius. Mano statomos krosnys – tai dvigubo mūro sienomis apsupta akmenų krūsnis. Panašios konstrukcijos pirčių krosnys buvo pradėtos statyti Lietuvos dvaruose XVI a. Būtent tokioje, Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse veikiančioje Dvaro pirtyje, pirtininkauju pats.
Šiais laikais tokiomis periodinio kūrenimo krosnimis, vadinamomis baltomis dūminėmis, džiaugiasi ne tik dvarininkai – tai pirties gurmanų atributas.
Už mūro sienų paraudonuoja visi akmenys, todėl garas ilgesnį laiką būna skalsus. Be to, krosnyje ugnis – pažabota, daug saugesnė, kur kas mažesnis gaisro pavojus.
Atidarius krosnies dureles, ant įkaitusių akmenų pilamas vanduo, pro tas pačias dureles į garinę iššauna garas. Vanduo neturi sąlyčio su jokiu metalu, garas sklinda tik nuo akmenų, todėl jis itin švelnus, sodrus, tinkantis vanojimui vantomis bei kitoms pirties procedūroms. Patalpą jaukiai šildo ir pati masyvi krosnis.
Kūrenant tokią krosnį, priešingai nei dūminėje pirtyje, dūmai į patalpą nepatenka, jie išeina per kaminą. Todėl tokią krosnį kūrenti daug lengviau ir sveikiau, sienos ir lubos neapsitraukia suodžiais.
Iškūrenus mūrinę krosnį, jos šiluma pirtyje galima mėgautis dar ir kitą dieną ar net kelias dienas, priklausomai nuo metų laiko ir krosnies dydžio.